Kai klausiama, kiek realiai trunka dalinių krovinių gabenimas iš Vokietijos į Lietuvą, trumpas atsakymas yra toks: dažniausiai 3 - 6 darbo dienos nuo paėmimo, jei krovinys paruoštas laiku, dokumentai tvarkingi, o maršrute nėra papildomų sustojimų ar nestandartinių pristatymo sąlygų. Skubiu režimu dalį siuntų galime pristatyti per 2 - 4 darbo dienas, bet tai priklauso ne tik nuo atstumo, o pirmiausia nuo paėmimo vietos Vokietijoje, pakrovimo lango ir to, ar krovinį galima iš karto įtraukti į artimiausią išvykimą.

Svarbiausia suprasti, kad LTL terminas nėra vien tik „kiek kilometrų nuo Vokietijos iki Lietuvos“. Jį sudaro keli etapai: paėmimas, konsolidavimas, magistralinis pervežimas, išskirstymas ir galutinis pristatymas. Todėl planuojant gamybą ar tiekimą verta vertinti ne teorinį tranzito laiką, o realų procesą nuo momento, kai tiekėjas Vokietijoje faktiškai paruošia krovinį pakrovimui.

Kiek paprastai trunka dalinių krovinių gabenimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Praktikoje terminą labiausiai lemia Vokietijos regionas. Ne todėl, kad vienur keliai geresni, o kitur blogesni, bet todėl, kad skiriasi atstumas iki mūsų maršrutų, paėmimo tankis ir tai, ar siunta patenka į tą pačią dieną formuojamą liniją.

Jei krovinys paimamas Šiaurės Vokietijoje, pavyzdžiui, Hamburgo, Brėmeno ar Hanoverio kryptimi, standartinis LTL terminas dažniausiai būna apie 3 - 5 darbo dienas. Šie regionai patogūs reguliariam surinkimui, todėl, jei tiekėjas krovinį atiduoda iki sutarto laiko, siunta dažnai greitai patenka į magistralinį reisą.

Iš Vakarų Vokietijos, pavyzdžiui, iš Rūro regiono, Kelno, Diuseldorfo ar Dortmundo, realus standartinis terminas dažniausiai yra 4 - 5 darbo dienos. Čia siuntų srautas didelis, tačiau kartu dažnesni pakrovimai iš pramoninių zonų, kur tenka derintis prie griežtų laiko langų, registracijos sandėliuose ir eilės prie rampų.

Iš Centrinės Vokietijos, pavyzdžiui, Leipcigo, Kaselio ar Erfurto, dažniausiai skaičiuojame 3 - 5 darbo dienas. Šis regionas dažnai leidžia gana lanksčiai sudėlioti maršrutą, jei krovinys nėra nestandartinis ir nereikia specialaus transporto.

Iš Pietų Vokietijos, pavyzdžiui, Miuncheno, Niurnbergo, Štutgarto ar Ulmo, standartinis LTL terminas paprastai yra 4 - 6 darbo dienos. Atstumas didesnis, o dalis siuntų pirmiausia turi būti surinkta į konsolidavimo tašką, todėl vien tik geografinė kryptis čia jau prideda papildomą dieną.

Jei kalbame apie rytinę Vokietijos dalį, pavyzdžiui, Berlyną, Dresdeną ar Magdeburgą, terminas dažniausiai būna 3 - 5 darbo dienos. Tokios siuntos neretai gana greitai įsilieja į maršrutus per Lenkiją, jei nėra papildomų reikalavimų dėl pristatymo laiko Lietuvoje.

Skubiu scenarijumi terminai trumpėja, bet ne stebuklingai. Jei krovinį galima paimti tą pačią arba kitą darbo dieną, skubus LTL iš Šiaurės ar Rytų Vokietijos į Lietuvą dažnai telpa į 2 - 4 darbo dienas. Iš Pietų ar Vakarų Vokietijos dažniau reikia 3 - 4 darbo dienų. Jei būtina pristatyti konkrečią dieną be tolerancijos, vien LTL ne visada yra tinkamas sprendimas.

Čia ir atsiranda dažniausias klausimas, kurį klientai formuluoja kaip dalinių krovinių gabenimas iš Vokietijos į Lietuvą kiek trunka. Teisingas atsakymas visada remiasi ne vien maršrutu, o keturiais duomenimis: tikslus pakrovimo adresas, ankstyviausias pakrovimo laikas, krovinio parametrai ir pageidaujama pristatymo data Lietuvoje.

Jei norite palyginti, kada verta likti prie LTL, o kada jau geriau pereiti prie pilno reiso, naudinga pasižiūrėti ir mūsų paaiškinimą apie kada apsimoka rinktis LTL, o kada pilną krovinį.

Kodėl LTL trunka ilgiau nei FTL?

Pagrindinė priežastis paprasta: LTL beveik niekada nejuda tiesia linija nuo siuntėjo iki gavėjo. FTL dažniausiai važiuoja vienam užsakovui arba vienai siuntai skirtu maršrutu, todėl transportas paimamas, išvyksta ir pristato be tarpinių surinkimų ar išskirstymo.

LTL atveju pirmiausia vyksta konsolidavimas. Vairuotojas ar vietinis partneris surenka kelias siuntas iš skirtingų adresų. Po to jos suvežamos į terminalą ar perkrovimo tašką, kur suformuojamas magistralinis reisas Lietuvos kryptimi. Atvykus į Lietuvą dažnai vyksta dar vienas išskirstymas pagal regionus ir tik tada galutinis pristatymas gavėjui.

Kiekvienas toks etapas reiškia papildomą laiką. Net jei fizinis tranzitas tarp Vokietijos ir Lietuvos galėtų tilpti į dvi paras, realus LTL terminas pailgėja dėl laukimo iki išvykimo, perkrovimo ir pristatymo planavimo paskutinėje grandyje.

Antras skirtumas yra maršruto lankstumas. FTL galima pritaikyti prie jūsų datos ir valandos tiksliau, nes visas automobilis dirba vienam užsakymui. LTL maršrutas derinamas prie kelių klientų siuntų vienu metu. Todėl jei vienas pakrovimas vėluoja, pajuda ne tik viena siunta, o kartais visas surinkimo planas.

Trečias skirtumas yra pristatymo tikslumas. FTL atveju paprasčiau sutarti konkretų pristatymo langą, ypač jei nėra papildomų sustojimų. LTL atveju tikslus laikas dažniau pateikiamas kaip diena arba dienos dalis, nebent iš anksto suderinamas specialus pristatymas su laiko rezervacija. Tokia rezervacija dažnai reiškia papildomą organizavimą, o kai kuriais atvejais ir papildomą mokamą paslaugą.

Ketvirtas dalykas yra rizika nukrypti nuo plano. LTL jautresnis pakrovimo vėlavimams, netiksliai nurodytiems matmenims, papildomam perkrovimui, nepriėmimui pirmu bandymu ir sandėlio darbo laikui. FTL tokios rizikos irgi turi, bet jų mažiau, nes grandinė trumpesnė.

Jei jūsų tiekimo grandinėje viena diena lemia gamybos sustojimą arba sutartinę baudą su klientu, LTL reikia vertinti kaip ekonomiškesnį, bet mažiau tikslų sprendimą nei FTL. Jei svarbiausia kaina už vieną paletę ar už dalį tūrio, LTL dažniausiai laimi. Jei svarbiausia tikslus terminas, dažnai saugiau rinktis FTL.

Kas labiausiai pailgina arba sutrumpina terminą?

Didžiausią įtaką turi pakrovimo langas. Jei tiekėjas Vokietijoje pakrauna tik nuo 14:00 iki 16:00, siunta gali nespėti į tos dienos surinkimą, nors geografiškai viskas būtų patogu. Tas pats galioja, jei sandėlis dirba tik ryte arba tik su išankstine registracija.

Antras veiksnys yra krovinio parengtis. „Bus paruošta šiandien“ logistikoje nereiškia nieko, kol nėra aiškaus laiko. Jei paletės dar negalutinai sukomplektuotos, nėra etikečių, nėra pakavimo lapo arba krovinys stovi ne prie rampos, paėmimas dažnai nusikelia. Viena pavėluota diena Vokietijoje lengvai tampa dviem dienomis bendrame termine Lietuvoje.

Trečias veiksnys yra dokumentai. ES viduje muitinės procedūrų paprastai nėra, tačiau tai nereiškia, kad dokumentai nesvarbūs. CMR duomenys turi sutapti su faktiniu siuntėju, gavėju, pakrovimo ir iškrovimo adresais. Jei vežamas specifinis krovinys, gali reikėti saugos duomenų lapų, techninių aprašų ar papildomų gavėjo instrukcijų. Jei krovinys pavojingas, taikomi ADR reikalavimai, o tai reiškia ir papildomus reikalavimus ženklinimui, dokumentams bei transporto priemonei. Plačiau apie tai esame aprašę straipsnyje apie ADR reikalavimus vairuotojui, transportui ir dokumentams.

Ketvirtas veiksnys yra adresų tikslumas. Dažna problema, kai nurodomas juridinis adresas vietoje realaus sandėlio adreso, neįrašomas pašto kodas, nepažymima įvažiavimo pusė ar sandėlio numeris pramonės parke. Tokiais atvejais vairuotojas fiziškai atvyksta į vietą, bet negali pakrauti arba pristatyti laiku.

Penktas veiksnys yra savaitgaliai ir šventės. Vokietijoje ir Lietuvoje aktualios ne tik valstybinės šventės, bet ir regioniniai darbo organizavimo skirtumai. Jei pakrovimas planuojamas penktadienio popietę, realiai reikia vertinti, ar siunta išvažiuos tą pačią dieną, ar jau pirmadienį. LTL grandinėje viena prarasta diena prieš savaitgalį beveik visada reiškia ilgesnį bendrą terminą nei FTL.

Šeštas veiksnys yra nestandartiniai krovinio parametrai. Per aukšta paletė, nekranuojamas krovinys, ilgas krovinys, viršijantis standartinę euro paletės projekciją, arba krovinys, kurio negalima krauti vieno ant kito, riboja konsolidavimo galimybes. Tokia siunta nebūtinai važiuos tuo pačiu srautu kaip standartinės paletės.

Septintas veiksnys yra gavėjo priėmimo tvarka Lietuvoje. Jei pristatymas galimas tik su laiko rezervacija, tik iki 12:00, tik per tam tikrą rampą arba tik po išankstinio dokumentų patvirtinimo, tai reikia žinoti prieš paėmimą. Kitaip siunta gali atvykti į Lietuvą laiku, bet nepristatyti tą pačią dieną.

Jei krovinys jautrus vagystės rizikai arba vertė didelė, verta iš anksto įsivertinti ne tik terminą, bet ir atsakomybės ribas. Apie tai rašome straipsnyje, kas standartinėje CMR apsaugoje lieka nepadengta vagystės atveju.

Kokios taisyklės riboja pristatymo laiką Lietuvoje ir visoje ES?

Pirmiausia reikia atskirti, kas galioja visoje ES, o kas aktualu konkrečiai Lietuvoje.

Visoje ES vienas svarbiausių ribojimų yra vairuotojų darbo ir poilsio režimas. Praktikoje tai reiškia, kad maršruto negalima planuoti vien pagal kilometrus. Vairuotojas turi laikytis nustatytų vairavimo pertraukų, dienos ir savaitės poilsio. Todėl net jei klientui atrodo, kad „čia tik dar keli šimtai kilometrų“, realus pristatymas gali nusikelti į kitą dieną vien dėl teisėto darbo režimo.

Visoje ES taip pat galioja CMR konvencijos taisyklės tarptautiniam kelių transportui. CMR važtaraštis nėra formalumas „popieriui“. Jis reikalingas tam, kad aiškiai būtų užfiksuotas siuntėjas, gavėjas, krovinio pobūdis, vietos, kiekiai ir pastabos dėl būklės. Jei kyla ginčas dėl vėlavimo, trūkumo ar pažeidimo, būtent CMR tampa vienu pagrindinių dokumentų.

Jei krovinys juda ne ES prekių režimu arba tranzitu, gali būti aktualus T1. Tai jau ne tipinis atvejis įprastam prekių judėjimui tarp Vokietijos ir Lietuvos, kai prekės yra Sąjungos statuso, tačiau kai kuriose tiekimo grandinėse, ypač kai prekės importuotos iš trečiųjų šalių ir dar nėra galutinai įformintos, T1 tiesiogiai veikia maršrutą, terminą ir dokumentų kontrolę. Tokiais atvejais reikia iš anksto įsivertinti, ar reikės muitinės tarpininko ir kur bus uždaroma tranzito procedūra. Jei tokia situacija jums aktuali, naudinga pasitikrinti, kada verta samdyti muitinės tarpininką.

Incoterms taip pat netiesiogiai veikia terminą. Ne dėl to, kad nustatytų važiavimo laiką, o dėl atsakomybės ribų tarp pirkėjo ir pardavėjo. Jei neaišku, kas organizuoja pakrovimą, kas rezervuoja iškrovimo laiką, kas pateikia dokumentus ar kas apmoka papildomą stovėjimą, terminas nukenčia labai greitai. Todėl Incoterms sąlyga turi būti aiški ne tik pirkimų skyriui, bet ir logistikai.

Lietuvoje aktualūs vietiniai pristatymo apribojimai dažniausiai susiję ne su atskiru transporto kodeksu, o su gavėjų vidaus tvarka ir savivaldybių ar miesto infrastruktūros ribojimais. Miestų centruose gali būti laiko apribojimai sunkiasvoriam transportui, kai kuriuose objektuose būtina išankstinė registracija, o prekybiniai ar gamybiniai objektai dažnai priima tik konkrečiais laiko langais. Tai nėra vienoda visoje Lietuvoje, todėl kiekvieną adresą vertiname atskirai.

Lietuvoje taip pat svarbu, ar pristatymo vietoje reikalinga papildoma įranga. Jei gavėjas neturi rampos, krautuvo arba reikia hidrolifto, tai turi būti suderinta prieš reisą. Priešingu atveju siunta gali atvykti laiku, bet faktinis iškrovimas neįvyks.

Galiausiai, jei atsiranda ginčas dėl vėlavimo, svarbu žinoti, kad ne kiekvienas termino nukrypimas automatiškai reiškia išieškomą žalą. Daug kas priklauso nuo sutartų sąlygų, užfiksuoto termino ir to, kaip dokumentuotas pats vėlavimas. Apie tai plačiau rašome tekste, ką realiai galima išsiieškoti dėl pristatymo vėlavimo.

Kaip planuoti užsakymą, jei svarbi tiksli pristatymo data?

Jei jums svarbi ne apytikslė savaitė, o konkreti diena, užsakymą reikia planuoti ne nuo „kada reikia Lietuvoje“, o nuo „kada tiekėjas Vokietijoje realiai paruoš kroviniui rampą ir dokumentus“. Tai du skirtingi dalykai.

LTL rinkitės tada, kai:

  • krovinys neužpildo viso automobilio,
  • 1 - 2 darbo dienų termino amplitudė jums priimtina,
  • gavėjas gali priimti siuntą darbo valandomis be itin siauros laiko rezervacijos,
  • krovinio parametrai standartiniai,
  • svarbi optimali kaina už dalį tūrio.

FTL rinkitės tada, kai:

  • reikalinga konkreti pristatymo diena arba valanda,
  • krovinys didelis, sunkus arba nestandartinis,
  • tiekimo grandinėje vėlavimas sustabdytų gamybą,
  • reikia tiesioginio maršruto be perkrovimų,
  • krovinys jautrus pažeidimui ar papildomam judinimui.

Kad terminas būtų patikimas, pateikite mums ne tik miestą, o pilną operacinę informaciją:

  • tikslų pakrovimo adresą ir kontaktą vietoje,
  • tikslų iškrovimo adresą ir kontaktą vietoje,
  • pakrovimo datą bei laiko langą,
  • iškrovimo datą arba pageidaujamą terminą,
  • palečių skaičių, matmenis, bruto svorį,
  • ar paletės kraunamos viena ant kitos,
  • ar krovinys stackable, ar non-stackable,
  • ar reikia ADR sąlygų,
  • ar yra dokumentų, kurie turi važiuoti kartu su kroviniu,
  • ar gavėjas priima tik su išankstine registracija,
  • ar reikalingas hidroliftas, rankinė iškrova ar kita papildoma paslauga.

Jei bent vienas iš šių punktų lieka nepatikslintas, terminas tampa ne „garantuotai trumpesnis“, o tiesiog mažiau prognozuojamas. Mūsų praktikoje didžioji dalis vėlavimų atsiranda ne maršrute, o prieš išvykimą, kai paaiškėja, kad krovinys dar neparuoštas, adresas netikslus arba gavėjas priima tik pagal rezervaciją.

Jei dirbate su reguliariais tiekėjais Vokietijoje, verta susitarti dėl pastovios informacijos formos. Paprasčiausias sprendimas yra vienodas užsakymo šablonas kiekvienai siuntai. Jame turi būti ne tik krovinio duomenys, bet ir realus earliest ready time, pakrovimo kontaktas, iškrovimo apribojimai ir dokumentų sąrašas. Tada terminą galime vertinti ne „iš patirties“, o pagal konkrečią situaciją.

Kai terminas kritinis, rekomenduojame užsakymą pateikti ne tą pačią dieną, kai krovinys jau stovi ant rampos, o iš anksto, kai tik žinote planuojamą pakrovimo datą. Taip galime rezervuoti tinkamą maršrutą ir iš karto įspėti, jei LTL čia bus per rizikingas sprendimas.

Jei norite patikimo termino, geriausias klausimas vežėjui nėra „per kiek atvešit?“. Tikslesnis klausimas yra: „Jei pakrovimas Vokietijoje įvyks antradienį iki 12:00, ar realu pristatyti į Kauną penktadienį iki 16:00, ir kokios sąlygos turi būti įvykdytos?“ Tada atsakymas bus ne bendras pažadas, o realus operacinis planas.

Apibendrinant, dalinių krovinių gabenimas iš Vokietijos į Lietuvą dažniausiai trunka 3 - 6 darbo dienas, o skubiais atvejais gali sutrumpėti iki 2 - 4 darbo dienų. Tačiau tikrasis terminas priklauso nuo regiono Vokietijoje, pakrovimo lango, dokumentų, krovinio tipo ir gavėjo priėmimo sąlygų Lietuvoje. Jei jums svarbi tiksli data, verta sprendimą dėl LTL ar FTL priimti ne pagal įprotį, o pagal konkrečią siuntą. Mes būtent taip ir planuojame kiekvieną reisą.