Jei automobilis ryte nebeužsiveda, nors vakare viskas veikė tvarkingai, dažniausiai problema slypi ne vien pačiame akumuliatoriuje. Per naktį akumuliatorius gali nusėsti dėl natūralaus senėjimo, šalčio, trumpo naudojimo režimo, bet jei tai kartojasi reguliariai, jau ieškome gedimo elektros sistemoje. Praktikoje dažniausios priežastys yra nuolatinis srovės vartojimas stovint, netvarkingas generatoriaus krovimas, sugedęs modulis, signalizacija, apšvietimas ar laidų problema.

Kai klausiama, kokios yra automobilio akumuliatoriaus išsikrovimo per naktį priežastys, svarbiausia ne spėlioti, o atskirti du dalykus: ar akumuliatorius nebeišlaiko įkrovos pats, ar jį iškrauna automobilio grandinė. Nuo to priklauso ir sprendimas, ir remonto apimtis.

Kada naktinis išsikrovimas jau rodo gedimą?

Nedidelis energijos vartojimas stovinčiame automobilyje yra normalus. Net ir užrakintas automobilis maitina laikrodį, centrinio užrakto imtuvą, signalizaciją, kai kuriuos valdymo blokus, radijo atmintį. Ši vadinamoji ramybės srovė nėra gedimas.

Gedimu tai tampa tada, kai po vienos nakties automobilis sunkiai suka starterį arba visai nebeužsiveda, ypač jei akumuliatorius nėra labai senas ir prieš tai buvo normaliai įkrautas. Tvarkingo automobilio akumuliatorius neturėtų išsikrauti per kelias valandas vien nuo bazinių budėjimo funkcijų.

Aiškūs įspėjamieji požymiai yra šie:

  • ryte starteris suka vangiai arba tik spragteli
  • po nakties pritemsta prietaisų skydelio apšvietimas
  • problema kartojasi ne vieną kartą
  • po įkrovimo akumuliatorius trumpam atsigauna, bet vėl greitai nusėda
  • automobilis gerai užsiveda po ilgesnės kelionės, bet ne po stovėjimo
  • įkrovimo lemputė važiavimo metu elgiasi neįprastai arba mirga

Taip pat svarbios sąlygos. Žiemą akumuliatoriaus darbinė galia mažėja, o dyzeliniam varikliui paleisti reikia daugiau srovės. Todėl ribinės būklės akumuliatorius šalčio metu pasimato greičiau. Vis dėlto net ir žiemą vienkartinis nusėdimas po savaitės stovėjimo yra viena situacija, o visiškas išsikrovimas per vieną naktį yra visai kita. Antruoju atveju dažniausiai turime techninį sutrikimą.

Jei automobilis naudojamas tik trumpiems maršrutams mieste, akumuliatorius gali nuolat nepasiekti pilnos įkrovos. Tokiu atveju gedimo gali ir nebūti, tačiau rezultatas vairuotojui toks pats, ryte neužsiveda. Todėl vertiname ne tik faktą, kad akumuliatorius išsikrovė, bet ir naudojimo režimą.

Dažniausios priežastys, dėl kurių akumuliatorius išsikrauna stovint

Dažniausia priežastis yra per didelė ramybės srovė. Kitaip tariant, kažkuri grandinė ir išjungus degimą toliau vartoja daugiau energijos, nei turėtų. Tai gali būti akivaizdus arba sunkiai pastebimas gedimas.

Dažniausi realūs šaltiniai:

Paliktas salono, bagažinės ar daiktadėžės apšvietimas. Ne visada lemputė tiesiog matosi. Kartais sugedęs jungiklis neleidžia užgesti bagažinės apšvietimui, nors dangtis uždarytas. Iš išorės viskas atrodo gerai, bet per naktį akumuliatorius nusėda.

Sugedę ar neužmiegantys valdymo moduliai. Šiuolaikiniuose automobiliuose dalis blokų po užrakinimo turi pereiti į miego režimą. Jei durų modulis, komforto blokas, multimedija, navigacija ar Bluetooth modulis to nepadaro, srovės vartojimas lieka per didelis. Tokie gedimai labai dažni po papildomos įrangos montavimo arba po drėgmės patekimo.

Signalizacija ir papildomi sekimo įrenginiai. Neteisingai sumontuota arba sugedusi signalizacija gali nuolat vartoti per daug srovės. Tas pats galioja GPS sekimo įrangai, vaizdo registratoriams, papildomiems USB maitinimo lizdams, neoriginaliems garso stiprintuvams.

Generatoriaus gedimas. Generatorius gali krauti per silpnai, todėl akumuliatorius per dieną tiesiog neatsistato. Taip pat pasitaiko, kad generatoriaus diodų tiltas pramuštas ir per jį srovė nuteka atgal net išjungus variklį. Tada akumuliatorius išsikrauna stovint, nors pats generatorius iš pirmo žvilgsnio dar lyg ir dirba.

Prasti kontaktai ir oksidacija. Apsioksidavę akumuliatoriaus gnybtai, silpnas masės kontaktas, pažeisti laidai gali sukelti ne tik užvedimo problemas, bet ir netaisyklingą krovimą. Kartais vairuotojui atrodo, kad akumuliatorius tuščias, nors dalis problemos yra įtampos kritimas kontaktuose.

Akumuliatoriaus senėjimas. Jei viena celė praradusi talpą arba akumuliatorius jau susidėvėjęs, jis gali greitai prarasti įtampą net ir be didelio nuotėkio. Ypač dažnai tai išryškėja po kelių metų eksploatacijos, po gilaus iškrovimo arba po ilgo stovėjimo.

Trumpi maršrutai ir nepakankamas įkrovimas. Jei automobilis daugiausia važiuoja po 5 - 10 minučių, ypač žiemą, generatorius nespėja kompensuoti užvedimo metu išeikvotos energijos. Tokiu režimu net tvarkingas akumuliatorius pamažu silpsta.

Gedimai laidyne. Prasitrynęs laidas, drėgmė jungtyse, savadarbiai pajungimai po papildomos įrangos montavimo gali sukelti nuotėkį. Tokie gedimai dažnai būna nepastovūs, vieną naktį problema yra, kitą ne.

Sugedę relės kontaktai. Jei relė lieka prilipusi, tam tikra grandinė gali likti įjungta net ištraukus raktelį. Tai pasitaiko ventiliatoriaus, šildymo, papildomų šildytuvų ar kitose grandinėse.

Jei įtariate ne vien akumuliatoriaus amžių, o sisteminę elektros problemą, dažniausiai verta pradėti nuo akumuliatoriaus patikros ir keitimo darbų ir pilnos elektros diagnostikos, nes aklai keisti dalis čia brangiausia išeitis.

Kaip atskirti silpną akumuliatorių nuo elektros nuotėkio?

Nors simptomai panašūs, skirtumų paprastai yra.

Silpnam arba susidėvėjusiam akumuliatoriui būdinga:

  • po įkrovimo jis atsigauna tik trumpam
  • įtampa greitai krenta net be didelio apkrovimo
  • šaltu oru problema stipriai paaštrėja
  • užvedimo metu starteris suka vangiai net po ilgesnės kelionės
  • akumuliatoriaus korpusas gali būti senas, deformuotas, su eksploatacijos požymiais
  • apkrovos testo metu įtampa krenta per daug

Tokiu atveju dažnai matome, kad automobilis neturi didelės ramybės srovės, bet pats akumuliatorius nebesukaupia ir neišlaiko energijos. Kitaip tariant, jis nusėda dėl savo būklės.

Elektros nuotėkiui arba nuolat srovę vartojančiai grandinei būdinga:

  • po įkrovimo ar po ilgesnės kelionės automobilis užsiveda gerai
  • problema pasireiškia būtent po stovėjimo
  • kartais akumuliatorius išsikrauna per vieną naktį, kartais per dvi
  • gali girdėtis, kad kažkas automobilyje lieka aktyvu, veikia ventiliatorius, švyti lemputė, neužgęsta ekranas
  • akumuliatorius gali būti palyginti naujas
  • matuojant ramybės srovę nustatoma per didelė apkrova

Labai tipiška situacija, kai vairuotojas pakeičia akumuliatorių nauju, o po kelių dienų problema grįžta. Tai beveik visada reiškia, kad senasis akumuliatorius gal ir buvo pavargęs, bet pagrindinė bėda buvo ne jis, o nuotėkis arba nekraunantis generatorius.

Dar vienas orientyras yra įtampa. Pilnai įkrauto švino rūgštinio akumuliatoriaus ramybės įtampa paprastai būna apie 12,6 V. Jei ryte randame gerokai mažiau, vertiname, ar akumuliatorius prarado įtampą dėl vidinio nusidėvėjimo, ar energija buvo suvartota išorėje. Vien įtampos skaičiaus tam neužtenka, reikia žiūrėti ir talpą, ir srovės nuotėkį, ir krovimą.

Ką galima patikrinti pačiam prieš vykstant į servisą?

Prieš atvykstant pas mus galima atlikti kelis saugius pirminius patikrinimus. Jie ne visada parodys tikslią gedimo vietą, bet padės susiaurinti priežastis.

1. Apžiūrėkite, ar nelieka įjungtas apšvietimas. Patikrinkite salono, bagažinės, veidrodėlių, daiktadėžės apšvietimą. Bagažinės lemputę patogu tikrinti telefonu nufilmavus uždaromą dangtį arba stebint, ar po uždarymo ji tikrai užgęsta.

2. Įvertinkite akumuliatoriaus gnybtus. Jei jie apsinešę baltomis ar žalsvomis apnašomis, kontaktas gali būti prastas. Gnybtai turi būti švarūs ir tvirtai priveržti. Jei nesate tikri dėl veiksmų, geriau neeksperimentuoti ir palikti tai servisui.

3. Pamatuokite įtampą multimetru. Išjungus automobilį ir jam pastovėjus, įtampa duoda bendrą vaizdą. Jei po nakties ji ryškiai per maža, problema reali. Jei užvedus variklį įtampa nekyla iki normalaus krovimo lygio, galimas generatoriaus ar krovimo grandinės gedimas.

4. Stebėkite, ar automobilis geriau užsiveda po ilgesnės kelionės. Jei po 30 - 60 minučių važiavimo užsivedimas akivaizdžiai pagerėja, bet po nakties vėl blogai, tai rodo arba silpną akumuliatorių, arba nuotėkį stovint.

5. Atjunkite papildomus priedus. Telefonų krovikliai, registratoriai, FM siųstuvai, OBD įrenginiai, neoriginali multimedija gali likti vartoti energiją. Jei naudojate ką nors papildomo, pabandykite kelioms naktims tai išimti.

6. Atkreipkite dėmesį į įspėjimus skydelyje. Jei degė akumuliatoriaus, generatoriaus ar elektros sistemos lemputės, ši informacija diagnostikai labai svarbi.

7. Įvertinkite naudojimo režimą. Jei automobilis važiuoja tik trumpais atstumais, kartais pakanka pilnai įkrauti akumuliatorių išoriniu įkrovikliu ir stebėti, ar problema kartojasi.

Ko nerekomenduojame daryti patiems, jei neturite patirties: ardyti saugiklių dėžes, trumpinti grandines, atjunginėti akumuliatorių moderniuose automobiliuose be aiškaus plano, matuoti dideles sroves netinkamu režimu. Taip galima sugadinti valdymo blokus arba patį matavimo prietaisą.

Jei automobilis jau sunkiai užsiveda, o norite išvengti didesnių problemų, verta pasirūpinti ir profesionaliu automobilio elektros sistemos patikrinimu, nes užsitęsęs nepakankamas krovimas trumpina ir naujo akumuliatoriaus tarnavimo laiką.

Kaip servise nustatoma tiksli išsikrovimo priežastis?

Servise tiksliai nustatyti priežastį galima tik matuojant, o ne spėliojant. Diagnostika paprastai vyksta keliais etapais.

Akumuliatoriaus būklės patikra. Pirmiausia tikriname akumuliatoriaus įtampą, paleidimo srovės galimybes, vidinę varžą, bendrą būklę. Jei akumuliatorius giliai išsikrovęs, jį pirmiausia pakrauname ir tik tada vertiname, nes kitaip rezultatai gali klaidinti.

Krovimo sistemos patikra. Matuojame, kokią įtampą ir kokiomis sąlygomis duoda generatorius. Vertiname krovimą laisvomis apsukomis, su apkrova, įjungus šviesas, šildymą, ventiliatorių. Jei įtampa per maža, nestabili arba yra AC pulsacija, įtariame generatoriaus ar jo lygintuvo gedimą.

Ramybės srovės matavimas. Tai vienas svarbiausių bandymų, kai įtariama, kad akumuliatorius išsikrauna stovint. Automobilis užrakinamas, palaukiama, kol valdymo blokai pereis į miego režimą, ir tada matuojama, kiek srovės jis realiai vartoja. Svarbu kantrybė, nes kai kuriems modeliams reikia daugiau laiko užmigti.

Tiksli leistina ramybės srovė priklauso nuo automobilio konstrukcijos ir įrangos. Senesniuose modeliuose ji paprastai būna mažesnė, naujesniuose su daugiau elektronikos gali būti kiek didesnė. Tačiau jei matome akivaizdžiai per didelį vartojimą, ieškome konkrečios grandinės.

Gedimo grandinės lokalizavimas. Toliau nuosekliai tikriname saugiklius, reles, atskirus modulius ir grandines. Ištraukus konkretų saugiklį ir pamačius, kad ramybės srovė staiga nukrito, gauname kryptį, kur ieškoti toliau. Tada tikriname tos grandinės schemas, jungtis, vartotojus ir valdymo blokus.

Kompiuterinė diagnostika. Per diagnostinę įrangą skaitome klaidų kodus, tikriname modulių būsenas, ar jie pereina į sleep režimą, ar nėra ryšio klaidų, kurios neleidžia sistemai užmigti. Kai kuriuose modeliuose galima matyti ir energijos valdymo sistemos istoriją.

Įtampos kritimo matavimai ir kontaktų patikra. Jei problema susijusi ne su nuotėkiu, o su blogu krovimu ar sunkiu užvedimu, tikriname masės taškus, starterio grandinę, generatoriaus maitinimo kelią, gnybtų būklę. Kartais vien prastas kontaktas sukuria simptomus, labai panašius į „mirštantį“ akumuliatorių.

Papildomos įrangos vertinimas. Jei automobilyje montuota ne gamyklinė signalizacija, garso aparatūra, šildytuvas ar sekimo įrenginys, būtent ten dažnai ir randame problemą. Tokiais atvejais svarbu ne tik atjungti įrenginį, bet ir įvertinti, ar laidai prijungti teisingai bei saugiai.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, pati elektros diagnostikos logika nesiskiria. Skirtumas labiau praktinis, mūsų klimato sąlygomis šaltis ir drėgmė dažniau išryškina ribines akumuliatoriaus, kontaktų ir laidyno problemas. Todėl rudenį ir žiemą tokių gedimų padaugėja, nors jų priežastis dažnai buvo brendusi jau anksčiau.

Jei akumuliatorius išsikrauna ne pirmą kartą, neverta apsiriboti vien pakrovimu. Vieną rytą tai baigiasi tik neužsivedimu, kitą kartą gali išsiderinti elektronikos nustatymai, atsirasti papildomų klaidų ar sutrumpėti paties akumuliatoriaus tarnavimo laikas. Tokiais atvejais tikslinga atlikti išsamią automobilio diagnostiką prieš gedimui pasikartojant.

Per naktį išsikraunantis akumuliatorius beveik visada duoda signalą, kad reikia ieškoti priežasties giliau. Kartais pakanka pakeisti nusidėvėjusį akumuliatorių, bet labai dažnai kaltas nuotėkis, nekraunantis generatorius, papildoma įranga arba neužmiegantis modulis. Kuo anksčiau tai nustatome, tuo mažesnė tikimybė, kad problema pasikartos pačiu nepatogiausiu metu.