Kai vilkikas atvyksta prie Lietuvos ir Lenkijos sienos su ne Sąjungos kilmės kroviniu, svarbiausias klausimas paprastai būna ne teorinis, o labai praktinis, kur prie sienos greitai sutvarkyti importo deklaraciją, kad transportas nestovėtų eilėje be reikalo. Trumpas atsakymas, importo deklaracija dažniausiai tvarkoma per muitinės tarpininką pasienio zonoje arba iš anksto nuotoliniu būdu, kai turime visus dokumentus ir aiškiai parinktą procedūrą. Vežėjui tai reiškia mažiau skambučių, mažiau taisymų ir greitesnį krovinio paleidimą į apyvartą.

Dirbdami su vežėjais ir ekspeditoriais prie LT - PL sienos, matome tą pačią situaciją vėl ir vėl, vilkikas fiziškai atvyksta laiku, bet importo formalumai stringa dėl neparuoštų dokumentų, netikslių kodų arba neteisingai pasirinktos procedūros. Todėl svarbiausia yra ne tik žinoti, kur sutvarkyti importo deklaraciją vilkikui prie Lietuvos Lenkijos sienos, bet ir ką reikia turėti dar prieš vairuotojui pajudant link pasienio.

Kada vilkikui prie Lietuvos ir Lenkijos sienos reikia importo deklaracijos?

Importo deklaracijos reikia tada, kai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežamos ne Sąjungos prekės ir jos turi būti išleistos į laisvą apyvartą Lietuvoje arba kitoje ES valstybėje narėje. Praktikoje tai dažniausiai aktualu kroviniams, atvykstantiems iš trečiųjų šalių, kai vien tranzito dokumentų nepakanka galutiniam prekių įforminimui.

Svarbu atskirti dvi situacijas. Pirma, kai krovinys tik juda per muitinės prižiūrimą maršrutą su tranzito procedūra, pavyzdžiui, pagal T1. Tokiu atveju prekės dar nėra importuojamos į laisvą apyvartą, jos tik gabenamos iki paskirties muitinės įstaigos arba muitinės sandėlio. Antra, kai krovinys pasienyje arba netrukus po sienos kirtimo turi būti įformintas importui. Tuomet reikia importo deklaracijos, apskaičiuojami importo muitai, importo PVM, o kai kuriais atvejais ir akcizai.

Vien tranzito dokumentų nepakanka, kai:

  • gavėjas Lietuvoje ar kitoje ES šalyje nori prekes iš karto išleisti į laisvą apyvartą;
  • krovinys skirtas tiesioginiam iškrovimui ir naudojimui, be tolesnės muitinės procedūros;
  • vežamos akcizinės prekės ir reikia atitinkamo muitinio bei mokestinio įforminimo;
  • ankstesnė procedūra turi būti užbaigta importu;
  • muitinė pareikalauja patikslinti statusą, nes pateikti dokumentai rodo ne tranzitą, o faktišką importą.

Jeigu kalbame ne apie krovinį, o apie patį vilkiką kaip prekę, taisyklė ta pati, importo deklaracija reikalinga tada, kai transporto priemonė įvežama kaip importuojamas objektas, o ne tiesiog naudojama tarptautiniam vežimui. Tai aktualu perkant vilkiką iš trečiosios šalies, įvežant jį registracijai ar pardavimui ES rinkoje. Tokiu atveju vien CMR ar pirkimo sutarties neužtenka, reikia pilnos importo procedūros.

ES mastu importo principai yra bendri, tačiau praktinis dokumentų tikrinimas, muitinės įstaigų darbo organizavimas ir tam tikri nacionaliniai formalumai vyksta pagal Lietuvos muitinės taikomą tvarką. Dėl to svarbu dirbti su tarpininku, kuris žino ne tik reglamentą, bet ir realią pasienio procedūrų eigą.

Kur praktiškai tvarkoma importo deklaracija prie sienos?

Praktiškai importo deklaracija prie sienos tvarkoma per muitinės tarpininką, kuris dirba pasienio zonoje arba aptarnauja vežėją nuotoliniu būdu, kai dokumentai pateikiami dar prieš atvykimą. Vežėjams ir ekspeditoriams tai patogu todėl, kad nereikia vietoje aiškintis procedūros nuo nulio, o deklaracija gali būti paruošta pagal atvykimo laiką, krovinio pobūdį ir tolesnį maršrutą.

Dažniausios situacijos, kai deklaraciją tvarkome pasienyje:

  • kai vilkikas atvyksta su T1 ir procedūrą reikia užbaigti importu;
  • kai krovinio gavėjas Lietuvoje prašo išleidimo į laisvą apyvartą kuo greičiau po atvykimo;
  • kai trūksta laiko vykti į vidaus muitinės postą;
  • kai dokumentuose yra neaiškumų ir juos reikia iš karto suderinti su muitinės tarpininku;
  • kai vežamos jautresnės prekės, kurioms svarbus tikslus tarifinis klasifikavimas ar papildomi leidimai.

Pasienio zonoje dirbantis tarpininkas ypač naudingas tada, kai sprendimą reikia priimti greitai. Pavyzdžiui, vairuotojas jau stovi prie sienos, o ekspeditorius tik tada sužino, kad gavėjas nori ne tranzito, o importo procedūros. Tokiais atvejais svarbu, kad deklaraciją galėtume pradėti rengti iš karto, patikrinti dokumentų pakankamumą ir suderinti, ar reikalingi papildomi duomenys.

Vežėjams, kurie reguliariai kerta sieną, patogu iš anksto susitarti dėl nuolatinio aptarnavimo. Tuomet dokumentus gauname dar prieš vilkikui atvykstant, patikriname rizikingas vietas ir, jei reikia, pasirūpiname ne tik importu, bet ir susijusiomis procedūromis, pavyzdžiui, tranzito dokumentų T1 ir T2 įforminimu arba akcizinių prekių muitinės procedūrų derinimu. Kai grandinė sudėliota iš anksto, pasienis tampa ne kliūtimi, o numatoma maršruto dalimi.

Kokių dokumentų reikia prieš atvykstant

Kad importo deklaracija būtų pateikta be delsimo, prieš atvykstant reikia paruošti ne tik bazinius transporto dokumentus, bet ir visus duomenis, pagal kuriuos muitinė identifikuoja prekes, jų vertę, kilmę ir taikomą procedūrą.

Pagrindinis sąrašas paprastai apima:

  • komercinę sąskaitą faktūrą;
  • pakavimo lapą, jei jis išduotas;
  • CMR važtaraštį;
  • tranzito dokumentą, jei krovinys atvyksta pagal tranzito procedūrą;
  • pirkimo - pardavimo sutartį, jei jos reikia vertei ar sandorio pobūdžiui pagrįsti;
  • prekių aprašymą su tiksliu pavadinimu;
  • prekių kodus pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, jei jie jau nustatyti;
  • bruto ir neto svorį;
  • pakuočių skaičių ir rūšį;
  • kilmės šalį;
  • gavėjo ir siuntėjo rekvizitus;
  • EORI numerį importuotojo vardu;
  • informaciją apie transporto priemonę, valstybinį numerį, puspriekabę;
  • papildomus leidimus ar sertifikatus, jei prekėms taikomi apribojimai.

Jeigu importuojamas pats vilkikas kaip prekė, papildomai dažniausiai reikia:

  • transporto priemonės registracijos dokumentų;
  • pirkimo dokumentų;
  • VIN numerio;
  • techninių duomenų;
  • informacijos apie transporto priemonės būklę ir paskirtį.

Vienas svarbiausių praktinių punktų yra prekių aprašymas. Muitinei nepakanka bendrinių formuluočių, tokių kaip „atsarginės dalys“, „įranga“ ar „pramoninės prekės“. Reikia konkretaus pavadinimo, medžiagos, paskirties, kartais ir techninių parametrų. Nuo to tiesiogiai priklauso tarifinis klasifikavimas ir tai, ar muitinė neprašys papildomo paaiškinimo.

Taip pat būtina iš anksto pasitikrinti, kas bus deklarantas ir kieno vardu teikiama deklaracija. Jei importuotojo duomenys nesutampa su sąskaita, gavėju ar sutartimi, pasienyje prasideda papildomi klausimai. Tokie neatitikimai yra viena dažniausių delsimo priežasčių.

Kai klientai nori sutrumpinti stovėjimo laiką, siūlome dokumentus atsiųsti iš anksto ir suderinti juos dar iki vilkikui pasiekiant pasienį. Tai ypač aktualu, kai reikia greitai parengti importo ir eksporto deklaracijas, o krovinys juda pagal griežtą iškrovimo grafiką.

Kaip vyksta importo deklaracijos įforminimas žingsnis po žingsnio?

Procesas prasideda ne muitinės lange, o dokumentų patikra. Kai tik gauname duomenis, pirmiausia įvertiname, ar importo procedūra parinkta teisingai, ar pakanka dokumentų ir ar nėra akivaizdžių neatitikimų tarp sąskaitos, CMR, tranzito dokumento ir gavėjo informacijos.

Įprasta eiga tokia:

  1. Gauname dokumentus ir krovinio duomenis.
  2. Patikriname importuotojo rekvizitus, EORI numerį, prekių aprašymą, vertę, kilmę ir transporto informaciją.
  3. Nustatome arba patikriname prekių kodus, įvertiname, ar reikalingi papildomi leidimai, sertifikatai ar kontrolės dokumentai.
  4. Parenkame tinkamą muitinės procedūrą.
  5. Parengiame importo deklaraciją muitinės sistemoje.
  6. Jei taikoma, apskaičiuojami mokėtini muitai, importo PVM ir kiti mokesčiai.
  7. Deklaracija pateikiama muitinei.
  8. Muitinė priima sprendimą, gali iš karto išleisti prekes arba paskirti dokumentinį ar fizinį tikrinimą.
  9. Užbaigus tikrinimą ir įvykdžius reikalavimus, prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą arba tolesnei numatytai procedūrai.

Jeigu krovinys atvyksta su tranzito dokumentu, svarbi grandis yra tranzito procedūros užbaigimas. Negalima tiesiog „pereiti“ prie importo be teisingo ankstesnės procedūros uždarymo. Būtent čia dažnai atsiranda techninių nesklandumų, jei vežėjas, ekspeditorius ir gavėjas veikia atskirai ir nesuderina veiksmų.

Muitinė gali paprašyti papildomų dokumentų ar paaiškinimų. Dažniausiai tai būna dėl vertės pagrindimo, nepakankamai tikslaus prekės aprašymo, kilmės dokumentų ar tarifinio klasifikavimo. Kai dokumentai pateikti tvarkingai, sprendimas priimamas greičiau. Kai trūksta duomenų, vilkikas laukia, kol grandinėje kažkas suras atsakingą asmenį ir atsiųs patikslinimą.

Po išleidimo prekės gali judėti toliau pagal gavėjo planą. Jei importuojamas pats vilkikas, po muitinio įforminimo jau galima tvarkyti tolesnius registracijos ir eksploatacijos formalumus pagal Lietuvoje taikomą tvarką, jei transporto priemonė bus registruojama čia.

Dažniausios klaidos, dėl kurių vilkikai užstringa pasienyje

Didžioji dalis pasienio prastovų atsiranda ne dėl muitinės „griežtumo“, o dėl to, kad dokumentai neatitinka realios situacijos arba procedūra pasirenkama per vėlai. Dažniausios klaidos yra labai pasikartojančios.

Pirma, netikslus arba per bendras prekių aprašymas. Kai sąskaitoje įrašyta tik „parts“ arba „equipment“, muitinei to nepakanka. Reikia tiksliai suprasti, kas tai per prekė, iš ko ji pagaminta ir kam skirta.

Antra, neteisingas prekių kodas. Nuo jo priklauso ne tik muito tarifas, bet ir tai, ar reikalingi papildomi leidimai, ar taikomi apribojimai. Neteisingas kodas beveik visada reiškia papildomus klausimus.

Trečia, nesutampantys duomenys dokumentuose. Skiriasi svoris, pakuočių skaičius, gavėjas, transporto priemonės numeris, sąskaitos vertė arba prekių kiekis. Net jei skirtumas atrodo nedidelis, muitinei tai yra signalas tikrinti.

Ketvirta, neparuoštas importuotojo EORI numeris arba neaišku, kieno vardu teikiama deklaracija. Jeigu pasienyje tik tada pradedama aiškintis, kas yra formalus importuotojas, laikas prarandamas labai greitai.

Penkta, klaidingai manoma, kad pakaks tranzito dokumento. T1 nėra importo deklaracijos pakaitalas. Jis leidžia gabenti ne Sąjungos prekes muitinės priežiūroje, bet nesuteikia teisės jų išleisti į laisvą apyvartą.

Šešta, per vėlai perduodami dokumentai muitinės tarpininkui. Jei juos gauname tik tada, kai vilkikas jau stovi pasienyje, nebelieka laiko iš anksto ištaisyti klaidų.

Septinta, neįvertinama, kad tam tikroms prekėms gali reikėti papildomų kontrolės dokumentų. Tai ypač aktualu specifinėms, reguliuojamoms ar akcizinėms prekėms.

Kai šių klaidų pavyksta išvengti, pasienio procedūra tampa prognozuojama. Mūsų praktikoje greičiausiai juda tie kroviniai, kurių dokumentai suderinti dar prieš vairuotojui atvykstant į pasienio zoną.

Kaip pasiruošti, kad ekspedijavimo grandinė nesustotų?

Logistikos vadovui svarbiausia ne vienkartinis deklaracijos pateikimas, o procesas, kuris veikia kiekvieną kartą. Tam reikia aiškiai paskirstyti atsakomybes tarp siuntėjo, vežėjo, ekspeditoriaus, gavėjo ir muitinės tarpininko.

Pirmas žingsnis, dar prieš pakrovimą susitarti, kokia procedūra bus taikoma pasienyje. Ar krovinys eis tranzitu toliau, ar bus importuojamas iš karto? Kas bus importuotojas? Kas pateiks trūkstamus techninius duomenis apie prekes? Jei šie klausimai neatsakyti iš anksto, pasienyje jie virsta prastova.

Antras žingsnis, nustatyti privalomų dokumentų sąrašą pagal krovinio tipą. Universalaus vieno failo visiems atvejams nėra. Vienoms prekėms pakaks standartinio rinkinio, kitoms reikės papildomų sertifikatų, leidimų ar vertės pagrindimo dokumentų.

Trečias žingsnis, dokumentus perduoti mums dar iki vilkikui pasiekiant sieną. Tuomet galime patikrinti, ar nėra rizikų, ir iš anksto informuoti, ko trūksta. Tai ypač svarbu, kai maršrutas eina per kelias šalis, keičiasi gavėjai arba krovinys dalinamas.

Ketvirtas žingsnis, turėti vieną atsakingą kontaktą iš importuotojo ar ekspeditoriaus pusės, kuris gali greitai patvirtinti duomenis. Muitinės klausimai dažnai būna konkretūs ir jiems reikia tikslaus atsakymo čia ir dabar.

Penktas žingsnis, vairuotojui duoti ne tik dokumentų segtuvą, bet ir aiškią instrukciją, kur jis turi vykti, kam skambinti ir kokios procedūros laukia. Vairuotojas neturi spręsti tarifinio klasifikavimo ar importuotojo statuso klausimų stovėdamas pasienyje.

Šeštas žingsnis, reguliariems maršrutams taikyti iš anksto suderintą darbo modelį. Jei vežate panašias prekes iš tų pačių siuntėjų, verta standartizuoti dokumentų pateikimą, aprašymus ir atsakomybes. Tada kiekvienas kitas reisas vyksta greičiau.

Būtent taip išvengiama situacijos, kai visi grandinės dalyviai mano, kad dokumentus „sutvarkys kažkas kitas“. Muitinės procedūrose tokia prielaida kainuoja laiką. O pasienyje laikas tiesiogiai virsta prastova, vėluojančiu iškrovimu ir įtemptais santykiais su klientu.

Jei norite, kad vilkiko importo įforminimas prie LT - PL sienos vyktų sklandžiai, svarbiausia yra ne ieškoti sprendimo paskutinę minutę, o turėti partnerį, kuris pasienio procedūras valdo kasdien. Mes dirbame su vežėjais ir ekspedijavimo įmonėmis ten, kur delsimas kainuoja daugiausia, prie Lietuvos ir Lenkijos bei Baltarusijos sienų. Kai dokumentus gauname laiku, importo deklaraciją galime parengti be nereikalingų sustojimų, o vilkikas juda toliau pagal planą.